Izaijo knyga

Izaijo knyga

Trumpai. Izaijo knyga – ne vieno žmogaus knyga. Joje kalba trys pranašai, gyvenę skirtingais laikais: vienas – kai dar viskas atrodo gerai, antras – kai viskas jau sugriuvo, trečias – kai grįžtama namo ir paaiškėja, kad namai ne tokie, kokių tikėtasi. Įsidėmėk šituos tris balsus, ir knyga, kuri iš pradžių atrodo padrika, tampa viena istorija: apie nuodėmę, kančią ir sugrįžimą.

Izaijo knyga yra Senajame Testamente, pranašų dalies pradžioje, prieš Jeremiją ir Ezechielį. Joje 66 skyriai, tad tai viena ilgiausių Biblijos knygų. Paties pranašo vardas hebrajiškai reiškia „Viešpats yra išgelbėjimas“, ir tiksliau visos knygos temos nenusakysi.

Trys laikai, trys balsai

Nereikia įsiminti nei karalių, nei mūšių. Užtenka trijų situacijų.

1. Kol dar viskas gerai (1–39 skyriai). Maža Judo karalystė gyvena savo gyvenimą, aplinkui – didelės imperijos. Pranašas Izaijas vaikšto po Jeruzalę ir sako: taip, kaip gyvenate, gerai nesibaigs. Kalba aštri, vyrauja niūrūs orakulai, o rimtai jų beveik niekas neima. Čia rasi ir pašaukimo regėjimą Šventykloje (Iz 6), ir Emanuelio pažadą (Iz 7,14✦), ir giesmę apie vynuogyną, kuris savininkui davė rūgščias uogas (Iz 5,1-7✦).

2. Kai viskas sugriuvo (40–55 skyriai). Įvyko tai, apie ką pirmasis balsas perspėjo: Jeruzalė ir Šventykla sugriautos, žmonės išvaryti į Babiloniją. Tremtyje spėja užaugti nauja karta, kuriai svetimas kraštas jau yra tėvynė. Ir štai antrasis balsas kalba visiškai kitaip: tauta jau nubausta, todėl dabar – paguoda, viltis ir pažadas grįžti. Ši dalis prasideda „Guoskite, guoskite mano tautą“ (Iz 40,1✦), persų karalių Kyrą vadina Viešpaties pateptuoju (Iz 45,1✦), čia įaustos ir Kenčiančio Tarno giesmės (Iz 53).

3. Kai grįžtama namo (56–66 skyriai). Leidimas grįžti gaunamas, žmonės pareina – ir pamato griuvėsius, svetimus savo namuose, skurdą. Džiaugsmas atvėsta greitai, o iškyla klausimas, ką apskritai reiškia būti šito Dievo tauta. Trečiasis balsas kalba būtent nusivylusiems: rodo į teisingumą ir į tikrą pasninką (Iz 58,6-7✦), o pabaigoje duoda naujo dangaus ir naujos žemės pažadą (Iz 65,17✦).

Tarp pirmojo ir trečiojo balso – beveik du šimtmečiai. Todėl tyrinėtojai ir kalba apie pirmąjį, antrąjį bei trečiąjį Izaiją (antrasis dar vadinamas Deutero-Izaiju); tokį skirstymą XIX a. pabaigoje suformulavo vokiečių tyrinėtojas Bernhardas Duhmas (Bernhard Duhm). Tai ne tikėjimo klausimas, o literatūrinės ir istorinės analizės išvada – Bažnyčia knygą skaito kaip vieną.

Ir trys dalys tikrai nėra trys atskiros knygos, mechaniškai sudėtos po vienu viršeliu. Jas sieja bendros gijos: pirmojo Izaijo giesmė apie vynuogyną atliepiama vėlesniuose skyriuose, o visas tekstas suaustas taip, kad skaitosi kaip vientisas kelias. Skiriasi tonas, ir jis toks ryškus, kad jo nepaslepia net vertimas.

Nuo nuodėmės per kančią į sugrįžimą

Tas pats trijų dalių kelias skaitosi ir dvasiškai. Tada jis pasidaro įtartinai pažįstamas.

Pirmoji dalis – žmogus dar nuodėmėje. Dar nieko baisaus neįvyko, perspėjimai girdimi, bet atrodo perdėti.

Antroji dalis – jau kančioje. Verta pastebėti: antrojo Izaijo žinia yra ne apie kančią, o apie paguodą joje. Dievas prabyla ne tada, kai viskas gerai, o į sugriautą gyvenimą.

Trečioji dalis – sugrįžimas. Ir čia knyga sąžininga: grįžtama namo, o ne iškart pas Dievą. Tikrasis atsivertimas prasideda tada, kai išorė jau sutvarkyta, o širdis dar ne.

Prie šito prisideda ir tremties patirtis: prie nuodėmės galima priprasti lygiai taip, kaip prie tremties. Izraelitai dykumoje ilgėjosi Egipto puodų, o ir šiandien girdime, kaip kai kas ilgisi sovietmečio. Babilonijoje jau buvo gimusi antroji karta, kuriai tremties kraštas buvo namai, o Judėja – tuščia vieta be namų ir be laukiančiųjų. Todėl kvietimas ieškoti Viešpaties, kol galima jį rasti (Iz 55,6✦), yra ne graži pamoka, o radikalus reikalavimas: užtrenkti duris ir išeiti.

Keli faktai

Seniausias išlikęs Biblijos ritinys yra būtent Izaijo. 1947 m. Kumrane, prie Negyvosios jūros, rastas Didysis Izaijo ritinys (1QIsaᵃ): apie 125 m. pr. Kr., 7,34 m ilgio, 17 odos lakštų, 54 teksto skiltys, visi 66 skyriai. Tai vienintelis beveik ištisai išlikęs biblinis ritinys iš Kumrano ir maždaug tūkstančiu metų senesnis už iki tol žinotus hebrajiškus rankraščius. Saugomas Izraelio muziejaus Knygos šventovėje Jeruzalėje.

„Penktoji evangelija“. Šv. Jeronimas savo Izaijo vertimo pratarmėje rašė, kad Izaijas kalba ne tik kaip pranašas, bet ir kaip evangelistas: Kristaus ir Bažnyčios slėpinius jis dėsto taip aiškiai, tarsi rašytų jau įvykusią istoriją. Iš čia ir knygos pravardė.

Dažniausiai cituojama pranašų knyga. Naujojo Testamento autoriai Izaiją cituoja ir jo vaizdiniais remiasi dažniau nei bet kurį kitą pranašą.

Liturgijoje jos daugiau, nei atrodo. Advento metu Izaijas skaitomas dažniau už bet kurią kitą Senojo Testamento knygą, „Šventas, šventas, šventas“ per kiekvienas Mišias ateina iš Iz 6,3✦, Kenčiančio Tarno giesmės skaitomos Didžiąją savaitę, o Nazareto sinagogoje Jėzus išvynioja būtent Izaijo ritinį (Iz 61,1-2✦; Lk 4,16-21✦).

Datos, jei įdomu

• VIII a. pr. Kr. – pranašas Izaijas Jeruzalėje, Artimuosiuose Rytuose viešpatauja Asirija.
• 722 m. pr. Kr. – krinta Šiaurės karalystės sostinė Samarija.
• 701 m. pr. Kr. – asirų karalius Sanheribas apgula Jeruzalę.
• 587 m. pr. Kr. – babiloniečiai sugriauna Jeruzalę ir Šventyklą, prasideda tremtis.
• 538 m. pr. Kr. – persų karalius Kyras leidžia tremtiniams grįžti.
• 1892 m. – Bernhardas Duhmas suformuluoja trijų Izaijų skirstymą.

Nuo ko pradėti

Visų 66 skyrių iš karto įveikti nebūtina. Gera pradžia: Iz 6 (pašaukimas), Iz 40 (paguodos žinia), Iz 53 (Kenčiantis Tarnas), Iz 55 (kvietimas ieškoti Viešpaties), Iz 58 (koks pasninkas Dievui patinka).

---

Parengta remiantis Marijos radijo laida „Šventadienio žinia“ (2026 m. rugsėjo 19 d.), kurioje kun. Algirdas Akelaitis ir kun. Gintas Petkevičius aptarė XXV eilinio sekmadienio skaitinius.